Kaišiadorių r. Palomenės pagrindinė mokykla

2019-uoius LR Seimas paskelbė Lietuvos vietovardžių metais.

Lietuvos etninės kultūros globos tarybos duomenimis, iš gyvenamųjų vietovių sąrašo jau yra išbraukta tūkstančiai kaimų pavadinimų (tradicinių vietovardžių) – pradedant  sovietmečiu (1959–1989 m. išbraukta 5,6 tūkst.) ir baigiant šiais laikais. Pagal dabar galiojančią įstatyminę bazę grėsmė išnykti yra iškilusi dar 4000 kaimų ir viensėdžių vardų.

Atsiliepdami į kvietimą įpaminklinti vietovardžius meninėmis priemonėmis, su savo mokyklos vyresniųjų klasių mokiniais dalyvaujame „Kultūros priemenės“ paskelbtame konkurse „Mano legenda.Vietovardžio gimimas“.

Štai keletas kūrinių konkursui:

Kaip atsirado Vilionių kaimo pavadinimas

Gyveno labai graži moteris, kuri įviliodavo vyrus į savo pinkles, kad pasisavintų jų turtą.

Vieną liepos mėnesio dieną moteris nusprendė suvilioti labai turtingą bajorą iš kaimyninio kaimo. Ji atėjo pas bajorą ir pakvietė jį į svečius pavakaroti. Bajoras sutiko.

Atėjo vakaras, bajoras pasipuošė prabangiu kostiumu ir atėjo pas tą moterį į namus, o ji, prisėlinusi iš už nugaros, kad tvojo lenta per galvą – ir užmušė, paskui kartu su dviem savo draugais nunešė bajoro kūną į artimiausią mišką ir užkasė.

Kai bajoro nebeliko, moteris apsigyveno jo dvare, susirado kitą turtingą vyrą, ištekėjo, susilaukė dviejų vaikų ir ilgai bei laimingai gyveno.

Laikui bėgant, istorija išaiškėjo, ir kaimas imtas vadinti Vilionių vardu.

Ernestas Ščerba,8 kl.

Kodėl pieva vadinasi „Bliūdas“

Zūbiškių kaime nuo seno yra pieva, o aplink ją mažuose, jaukiuose nameliuose senovėje gyveno daug žmonių. Jie susirinkę visi kartu pasakodavo pasakas apie milžinus, nes rimtai tikėjo, kad jie iš tiesų gyvena. Ir pasirodė, kad žmonės neklydo.

Vieną sykį, kai jau buvo sutemę ir visi kaimo gyventojai po darbų jau ruošėsi miegot, atėjo du didžiuliai milžinai. Vienas jų atsinešė didžiulį akmenį – gana neįprastą, bet labai svarbų – tik turėdami jį milžinai galėjo gyventi.

Besikalbėdami milžinai ėmė ginčytis, kuris saugos tą akmenį, galiausiai net pradėjo stumdytis. Akmuo išslydo iš rankų ir įsmigo į žemę taip giliai, kad net patys milžinai jo ištraukti negalėjo. Pavargę nuėjo namo, o kai vėliau sugrįžo, akmens jau neberado – buvo išnykę.

Nuo to laiko, netekę akmens, išnyko ir milžinai, pievoje liko tik nemažas įdubimas. Dėl to įdubimo žmonės pievą pradėjo vadinti Bliūdu.

Miglė Motiejūnaitė, 6 kl.