Kaišiadorių r. Palomenės pagrindinė mokykla

Popietės metas skirtas namų darbams ruošti tampa kantrybės ne tik Pauliui, bet ir mamai. Paprastai tenka raginti kelis kartus, kol pagaliau atsisėda prie savo rašomojo stalo. Tačiau žvilgtelėjusi po dešimties minučių, mama užtinka vaiką, užsiėmusį visai kitais dalykais. Užuot nuosekliai dirbęs, vaikas spokso per langą, užrašuose piešia mažyčius žmogeliukus arba kramto pieštuką. Mamai papriekaištavus žodis po žodžio įsiplieskia ginčas. Todėl paskutiniu metu mama sėdi šalia Pauliaus ir kartu atlieka užduotis. Tai trunka ne vieną valandą. Pabaigoje mama ir Paulius dažniausiai būna tokie susinervinę, jog mama neiškentusi pati pasako atsakymą, kad tik greičiau išspręstų uždavinį. Galiausiai Paulius ima aimanuoti, kad „Mokykla – nesąmonė“, o mamai vis sunkiau sekasi prieštarauti.

Taip, kaip Pauliui einasi daugeliui vaikų. Jiems stinga ne gabumų, o motyvacijos. Juk sėkmę ir nesėkmę lemia ne vien intelekto dydis, bet ir visas pluoštas kitų veiksnių. Sėkmė mokykloje – tai gebėti + norėti. Pastangos kasdieniame mokyklos gyvenime ne mažiau svarbios nei mokymosi strategijos. Praslydę temos paviršiumi silpnesni mokiniai linksta į paviršutinišką mokymąsi ir nesigilina į dalyko esmę. Tyrimai rodo, kad daugumos mokinių mokymosi motyvacija kasmet mažėja. Vis dažniau psichologai turi darbo ne tik su paaugliais, bet ir su pradinukais.

Triukų, kuriuos naudoja tėvai, norėdami savo vaikus nukreipti tinkama linkme, arsenalas didžiulis: piniginis ir kitoks atlygis už geltonus veidukus, grasinimas uždrausti žiūrėti TV, žaisti kompiuteriu, eiti į kiemą ir pan. – ilgainiui praranda viltį. Vaikai neturi vidinio stimulo, ką nors daryti. O tai įdiegti gana sunku.

Motyvacija nėra nekintamas dydis – ji nepastovi ir priklausoma nuo situacijos, nuotaikos, temos. Motyvuotas mokymasis ne visada teikia malonumo.

Kodėl vaikas nori mokytis arba ne? Jau ikimokykliniame amžiuje vystosi tam tikras požiūris į motyvaciją ir mokymąsi, daugiausia priklausomas nuo auklėjimo ir tėvų pavyzdžio.

Kaip padėti vaikams eiti savarankiško, pagrįsto mokymosi keliu? Kadangi kelias susideda iš daugybės mažų žingsnelių, pateiksiu patarimų ir pratimų, skirtų kiekvienai dienai.

Savaitės planas – jei reikia pasimokyti prieš testą, mėnesio – galite siekti rimtesnių pokyčių- pratinti vaiką sistemingai mokytis. Pusės metų strategija remiasi mėnesio programa ir stabilizuoja efektyvią mokymosi elgseną bei pozityvų nusiteikimą.

Nustatykite patikimas, meile pagrįstas ribas.

• Parodykite, kad suprantate vaiko jausmus;
• Sukurkite tvirtus ritualus ir aiškias nuorodas;
• Išlikite nuoseklus (vaikas visuomet turėtų žinoti, ką reikia daryti ir ko galima tikėtis iš tėvų);
• Sankcijos turi būti adekvačios ir taikomos tuoj pat.

Gera pradžia – pusė darbo.

• Sudarykite sąlygas vaikui ramiai mokytis;
• Vaikui dirbant likite nuošalėje;
• Paaiškinkite, kaip naudotis įvairiais šaltiniais.

Išsiaiškinkite individualias galimybes.

• Mokymosi stilius;
• Įsivertinimas;
• Mokymosi trukmės ir rezultatyvumo žymėjimasis.
• Mokantis daryti pertraukas (9-mečiai gali susikaupti 20 min)

Kiekvienas vaikas yra kitoks.

Savaitės veiksmų planas

• Pasitikrinkite savo paties požiūrį (Ar kartais vaikui pasakote, kad mokykla ir mokslas yra nereikalingi, mokytojai nekompetentingi? Kaip kalbate apie mokyklą?)     Padrąsinkite vaiką savo entuziazmu.
• Baikite ginčytis dėl mokslų (galite jam išvirti „jėgos“ arbatos , arba atlikti mėgstamą veiklą, kad pakeltų nuotaiką arba pateikti riešutų, razinų kaip maisto smegenims).
• Pasirūpinkite tinkama darbo vieta (tinkamas stalas, apšvietimas, priemonės, kuprinė pagal tvarkaraštį sukraunama kitai dienai).
• Kartu sudarykite darbų sąrašą (planą sudarote ne Jūs, o vaikas. Ką ketina atlikti ir kiek tai užims laiko? Paskui susumuokite rezultatus: kas pavyko, ką galima būtų daryti kitaip).
• Suraskite malonių veiksnių (mokomieji stalo, kompiuteriniai žaidimai).
• Atkreipkite dėmesį, ar vaikui pakanka miego (9-10 val.; miego metu informacija kaupiama ilgalaikėje atmintyje).

Mėnesio veiksmų planas

• Vaikas turi prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi (tačiau taip, kad jis nesijaustų paliktas vienas. Žingsnis po žingsnio pasitraukite iš namų darbų ruošimo. Iš pradžių, jeigu būtina, dar galite pasėdėti šalia. Tačiau nedirbkite už vaiką. Kol jis mokosi, užsiimkite kuo nors kitu. Antras žingsnis – vaikui mokantis būkite kitame kambaryje ir, tik iškilus problemai, suteikite „patarėjo visais klausimais“ paslaugas. Trečiasis žingsnis – visiškai pasišalinkite ir, tik vaikui atlikus namų darbus, kartu apibendrinkite, kaip sekėsi mokytis).
• Sukurkite ritmą (pastovus mokymosi laikas sumažina diskusijų ir ginčų pavojų. Aptarkite su vaiku, kada jam geriausia pradėti mokytis. Nuosekliai reikalaukite, kad laikytųsi plano. Padėkite numatyti kai kuriuos darbus į priekį, kad pakaktų laiko. Svarbu laisvalaikis, kitu atveju – mokymasis yra bausmė).
• Padėkite planuoti (aptarkite su vaiku, ko jis nori pasiekti, iš kokių dalykų norėtų pasitaisyti, kaip norėtų pakeisti savo elgesį, kaip ketina įveikti nesėkmes. Atšvęskite pasiekimus).
• Optimizuokite mokymosi procesą (reguliarus kartojimas yra būtinas medžiagai įtvirtinti. Paskatinkite vaiką apmąstyti, kaip jis elgiasi mokydamasis. Mokymosi strategijos).
• Dirbkite pasinaudodami bonusų sistema (jei vaikui nepaprastai sunku pradėti mokytis, motyvuokite išoriniais stimulais. Apibrėžkite veiklas, kurios sunkiai vaikui sekasi. Už kiekvieną atliktą sunkią užduotį skirkite bonusą. Surinkęs 10, 20 ar daugiau bonusų vaikas gali „išsipirkti“ iš anksto sutartą atlygį. Kai tik sužadinamas vidinis stimulas, taškų rinkimas pamažu baigiamas arba sąlygos pasunkinamos.
• Atraskite laiko pokalbiams (suteikite vaikui naudingą grįžtamąjį ryšį. Vaiko pasiekimus lyginkite su ankstesniais jo paties pasiekimais. Išmokykite konstruktyviai reaguoti į klaidas. Suteikite galimybę pirmiausia jam pačiam atlikti klaidų analizę. Tuomet kartu aptarkite, kaip pagerinti situaciją.
• Skatinkite vaiką padėti sau pačiam (vaikas kartkartėmis turėtų orientuotis į savo paties išsikeltus tikslus ir pasitikrinti, ar juda jų link. Atliktos užduotys sukeltų didesnį pasididžiavimą, jei vaikas jas išbrauktų iš darbų sąrašo arba lapelį su užduotimi suglamžytų ir išmestų – kartu matytų augantį atliktų užduočių kalną).

Mūsų didžiausia silpnybė yra prisipažinti nugalėtiems. Tikriausias kelias į sėkmę – visuomet bandyti dar kartą.

                                                                                                                           Thomas Alva Edisonas, išradėjas

Literatūra:

Ischta Lehmann. Motyvacija. Kaip tėvai galėtų padėti savo vaikams? Vilnius. Gimtasis žodis. 2009.