Steigėjas: Kaišiadorių rajono savivaldybė
Mokyklos tipas: bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla be skyrių
Mokyklos kodas: 290595560
Mokyklos adresas: Lomenos g. 14, Palomenės k., Kaišiadorių raj., LT-56383
Mokyklos kontaktai: Tel.: +370 (346) 50446; fax.: +370 (346) 50440
Elektroninis paštas: pagr@palomenes.kaisiadorys.lm.lt
Mūsų Žemė - tai didelis vieškelis, o mes, žmonės, - keliautojai (H.Heinė)
Vis dažniau ir šilčiau pradeda šviesti saulė. Gamta bunda. Kovas - pirmasis pavasario mėnuo. Tai ne tik gamtos budimo mėnuo. Kovo mėnuo - gausus įvairių minėtinų dienų.
Kovo 20 diena Pasaulinė Žemės diena. Palomenės pagrindinėje mokykloje ši diena prasidėjo kieme. Mokytoja Ona Rudienė visiems priminė šios dienos prasmingumą. Žemės dienos tikslas – ne tik atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į aplinką, klimato atšilimo keliamas problemas, neatsakingą vartojimą, bet ir skatinti kiekvieną gyventoją prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi ir kiekvieną dieną. Iškilmingai iškelta Žemės vėliava.Mokyklos direktorė Regina Briginienė, visiems palinkėjusi įdomios ir prasmingos dienos, pristatė viešnią Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiąją specialistę Aušrą Žilinskienę. Ji dar kartą priminė, kad 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena, o nuo 1992 metų Žemės diena oficialiai minima ir Lietuvoje.
Visi išsiskirstėme į klases. Pradinių klasių mokiniams pamoką pravedė Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Aušra Žilinskienė. Ji pradėjo nuo informacijos kiek žemėje yra grybų, augalų, gyvūnų, žuvų rūšių. Visiems supratus koks gausus žemės gyventojų skaičius, buvo lengviau suvokti kodėl gi tą žemę mes turėtume saugoti. Vėliau visi žiūrėjome filmą "Vanduo ateities kartoms".
Vyresnių klasių mokiniai, susirinkę į klases, taip pat tęsė gamtos išsaugojimo temą. Per geografijos pamokas kalbėjo apie vandens panaudojimą pasaulyje. Per dailės pamokas - piešė piešinius tema "Vanduo gyvybės šaltinis" . Juos po pamokos kabinome koridoriuje. Per anglų kalbos pamokas - anglų kalba diskutavo apie vandenį, žiūrėjo filmukus kur naudojamas vanduo, dainavo dainas apie vandens lašelį. Per muzikos pamoką taip pat dainavo dainas apie vandenį, linksmas žuvis. Per biologijos ir sveikos gyvensenos pamokas diskutavome apie gamtos išsaugojimą, ką turėtume kiekvienas nuveikti ir kodėl tai taip svarbu.
Jau nuo antros pertraukos iki pat pamokų pabaigos buvo įrengta ir pradėjo veikti vandens tyrimų laboratorija. Čia, kiekvienas iš namų atsinešęs vandens, galėjo jį išsitirti. Ieškojome nitratų, nitritų, chloro, nustatinėjome kietumą, rūgštingumą. Visus iškilusius klausimus padėjo išsiaiškinti visuomenės sveikatos specialistė Audronė Petraškienė.
Prasidėjus ilgajai pertraukai, išskubėjome į lauką. Čia mūsų laukė Palomenės seniūnas Alvydas Kazlauskas ir seniūnijos darbuotojai. Liutauro Bartulio ir Petro Markevičiaus, mūsų mokinių pagamintus inkilus pasiėmę skubėjome juos iškelti. Juk paukščiai grįžta. Svarbu, kad jie liktų ir linksmintų mus čia pas mus kaime.
O kad kovas gausus minėtinų dienų ir tenka suktis sparčiai, pasitvirtino ir tuo, kad kovo 20 diena - tai dar ir Tarptautinė laimės diena. Todėl antros ilgosios pertraukos metu visi ieškojome laimės akmenėlio. O suradę - skubėjome pasidalinti laime su draugais.
Kiekvienas, norintis būti laimingas, privalo išmokti branginti išmintį ir trokšti suprasti, ką jis čia šioje planetoje veikia. (R. Sharma)
Visuomenės sveikatos specialistė
Audronė Petraškienė
Pypliai
Seniau, dar prieš atsirandant kaimo pavadinimui „Pypliai“, buvo su broliai – neaukšti ir labai „škaradni“.
Kad ir labai mėgdavo jie pokštauti, taip pat mokėjo ir būti rimti. Kai paaugo, jų tėvai persikraustė į naują namą laukuose, vienkiemį. Po truputį žmonės statėsi namus netoli jų. Vis žmonės pažinojo tuos brolius, nes jie visada sutikdavo naujus gyventojus.
Po kiek laiko ten jau buvo nemažai žmonių, susidarė bendruomenė, tad nusprendė sugalvoti kaimui pavadinimą. Jie daug visokių buvo sugalvoję, bet ne visiems įtiko, kol vėliau atsikraustę žmonės pasiūlė pavadinti kaimą pirmųjų gyventojų vaikų vardais, kadangi šie naujakurius sutikdavo labai mielai ir šiltai. O kadangi abu broliai buvo patrakę ir daug kalbėdavo, juos praminė pypliais. Taip ir kaimas pavadintas Pypliai.
Justas Trakimas, 8 kl.
Eitekonys
Vieną kartą gyveno toks žmogus, kuris buvo patekęs į autoavariją. Autoavarijoje jis buvo netekęs kojos, bet daktarai prisiuvo.
Žmogus gyveno vienas, todėl vieną kartą nusipirko šunį. Bet tas šuo buvo negeras – iš namų nešdavo daiktus užkast. Ir vieną kartą tą šunį nutrenkė perkūnas. Šeimininkas, eidamas ieškoti šuns, pametė tą prisiūtą koją Nuo to laiko kaimą vadina Eitekonys nuo žodžių „eiti“ ir „kojos“.
Lukas Grigaliūnas, 9 kl.
Palomenės pagrindinėje mokykloje vyko gražiausio seniūnijos vietovardžio konkursas. Jis pažėrė ir siurprizų – gavę lapus su seniūnijos vietovardžiais, daugelis buvo nustebinti, nes kasdienybėje susiduria tik su „gyvais“ kaimų pavadinimais. Konkursas leido susipažinti ir su tais, kurie jau seniai išnykę iš vartosenos, likę tik vyriausios kartos žmonių prisiminimuose. „Ne visi kaimai, kurie čia surašyti, išlikę. Skaitykime ir prisiminkime, kaip prisimename nuo mūsų išėjusių artimų žmonių vardus. Juk tai – mūsų gimtinės, mūsų namų istorija...“, - skelbė sąrašas su kaimų pavadinimais, kurį gavo kiekviena klasė.
Gražiausią vietovardį rinko visi – nuo pirmokėlio iki dešimtoko. Vieni orientavosi į labiausiai patinkantį žodžio skambesį, kiti pirmenybę atidavė pavadinimams kaimų, kuriuose gyvena. Susumavus rezultatus paaiškėjo, jog labiausiai patinkantis vietovardis – Palomenė. Nemažai balsų gavo ir šie vietovardžiai: Tauckūnai, Tartokas, Žaliasis Šilelis, Zūbiškės, Eitekonys. Taip pat buvo tokių, kurie pažymėjo Beloniškių, Krivonių, Dubelių, Putriškių, Neprėkštos, Beištrakių, Vilionių, Gegužinės vardus.
Pavasarišką kovo 14 dienos ryą 2 klasės mokiniai vykdydami projektą „Profesijų įvairovė“ vyko į pažintinę kelionę po Kaišiadoris. Kelionės tikslas - aplankyti rajono įmones ir išsiaiškinti profesijų įvairovę.
Pirmoji stotelė – „Gudobelės“ kepykla. Pirmiausiai susipažįstame su apsaugos darbuotoju. Jis mus įleidžia į įmonės teritoriją. Žiūrime į mašinas, kurios veža jau pagamintą produkciją į parduotuves. Tuomet laukiame gamybos vadovės Reginos, kuri pristatė įmonę „Gudobelė“. Pamatome viską – kaip pyragai ar duonelė užmaišoma, pašaunama į krosnį, kepama, išimama, kaip pakuojama ir kraunama į mašinas, kurios produkciją veža į parduotuves. Nosis kutena kepinių kvapas, smalsu – tikrą kepėją, kuris kepa kasdien ant mūsų stalo esančią duoną, matome ne kasdien. Vėliau mus visus pavaišina dar šilta, ką tik iš krosnies išimta duona. Kvapas ir skonis tikrai neapsakomai skanus. Ilgas duonutės kelias, daug darbščių žmonių rankų reikia, kol ji atkeliauja į mūsų namus. Kiek daug įgūdžių turi turėti kiekvienas iš jų, kad pagamintų kokybišką produkciją. Tad pusę mokinių pažadėjo, kad kaip užaugs bus tikri kepėjai.
Sekanti stotelė – Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Mus pasitiko Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Audronė Petraškienė. Ji papasakojo apie biuro veiklą, paaiškino, kokie specialistai dirba biure ir kokius darbus jie atlieka. Tai ir biuro direktorė, ir Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė, kuri apibendrina įvairias su sveikata susijusias žinias. Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Arvydas mums papasakojo kokios yra fizinio aktyvumo formos ir pamokė laikyseną stiprinančių pratimų su šiaurietiškomis ėjimo lazdomis. Specialistė Audronė Petraškienė visiems pasekė pasaką apie voriuką Bangį ir parodė filmuką apie patyčias bei pateikė būdus kaip jų galima išvengti. Po įdomaus pasakojimo ir diskusijos apie patyčias Audronė visiems palinkėjo rūpintis savo sveikata ir visada būti žvaliems.
Vaikai suprato, kad svarbu mokytis, tik tada galima tapti tikru savo srities profesionalu.
Mokytoja Rasa Zinevičienė
Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios visoje šalyje vyksta Lietuvių kalbos dienų renginiai. Į šią veiklą įsijungėme ir mes.
Kovo 5 dieną lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Jolanta Naraškevičienė 9 ir 10 klasių mokinius pakvietė į netradicinę integruotą pamoką, kurios metu mokėmės taisyklingai kirčiuoti savo rajono vietovardžius.
Buvo įdomu sužinoti, kad vietovardis „Kaišiadorys“ pateikiamas kaip vienas iš sunkiausiai kirčiuojamų, nes jo kirtis – šokinėjantis. Atlikdami užduotis mokėmės taisyklingai tarti savo rajono centro pavadinimą, aplinkinių kaimų vietovardžius, rajone populiaresnių gyenviečių ir kaimų pavadinimus.
Mokytoja priminė, kur galime surasti šaltinių, kai nežinome, kaip taisyklingai kirčiuoti pavadinimus, o pamokos pabaigoje smagiai sprendėme jos sukurtą kryžiažodį.